ARS NOVA
XIV amžiaus muzikos lobynai
Marc Mauillon, baritonas(Prancūzija)
Roger Helou, organetto (Argentina/Prancūzija)
Stilistiniu požiūriu viduramžių ars nova stiliaus muzika žymi reikšmingą atitolimą nuo ankstesnio ars antiqua stiliaus. Apie 1300 m. atsiradusios natų užrašymo naujovės leido kompozitoriams kurti kur kas laisvesniu ritmu, išsivaduojant iš griežtų XIII a. ritminių struktūrų. Šis pokytis atvedė prie sudėtingesnės, ekspresyvesnės ir niuansuotesnės muzikos, nutiesdamas kelią turtingoms polifoninėms tekstūroms, kurios yra būdingos XIV a. kūriniams.
Šis koncertas atskleidžia ars nova spindesį pristatant du svarbiausius stiliaus atstovus: Guillaume de Machaut Prancūzijoje ir Francesco Landini Italijoje. Šį retai girdimą repertuarą prikels pasaulinio lygio viduramžių muzikos ekspertai — baritonas Marc Mauillon, vienas didžiausių ars nova interpretacijos autoritetų, ir organetto virtuozas Roger Helou.
Organetto, maži nešiojamieji viduramžių vargonėliai, šioje muzikoje atlieka svarbų vaidmenį. Šis instrumentas plačiai naudotas XIV a., ypač Italijoje. Organetto mobilumas, ekspresyvumas ir subtili dinamika pavertė jį idealiu partneriu pritariant vokalinėms partijoms ar atliekant instrumentinius šokius. Jis labai svarbus Landini kūriniuose, nes pats kompozitorius buvo šio instrumento meistras. Be to, organetto žymi svarbų vargonų technologinės raidos etapą, jungiantį viduramžių portatyvinius instrumentus su didesniais Renesanso vargonais. Organetto naudojimas pasaulietiniuose kontekstuose nulėmė didesnę vargonų gamybos įvairovę ir praplėtė šio instrumento ekspresyviąsias savybes už liturginės muzikos ribų.
Rodrigo Calveyra
PROGRAMA
Francesco Landini (1335-1397)
Gran piant’agli ochi / Didis akių verksmas
Anonimo Codex Cyprus/Torino (14th century)
La bonne et belle / Geroji ir gražioji
Zacara da Teramo (c.1350-1413)
Un fior gentil / Švelnioji gėlė
Guillaume de Machaut (1300-1377)
J’aim la flour de valour / Myliu kilniąją gėlelę
Dou mal qui m’a longuement / Nuo kančios, kuri mane ilgai vargino
Foy porter / Ištikimybės nešėjas
Antonello da Caserta (1355-1402)
Beauté parfaite / Tobulas grožis
G. de Machaut/ Codex Faenza
De toutes fleurs / Iš visų gėlių
Guillaume de Machaut
Puis qu’en oubli / Kadangi esu užmirštas
Francesco Landini
Fortuna ria / Žiaurus likimas
Johannes Ciconia (1370-1412)
Una panthera / Pantera
Giovanni da Firenze (1270-1350)
Quando la stella / Kai žvaigždė
Francesco Landini
Questa fanciulla / Ši mergelė
Adieu, adieu / Sudie, sudie
Johannes Ciconia
Ligiadra donna / Kilnioji dama
|
|||||
ATLIKĖJAI
MARC MAUILLON, baritonas(Prancūzija)
Prancūzų baritonas/tenoras Marc Mauillon, išskirtinio ir iškart atpažįstamo tembro savininkas, nepailstamai tyrinėja net dešimties amžių vokalinę muziką.
Dar būdamas 22 metų jis pradėjo dainuoti vadovaujant dirigentui William Christie ir įgijo milžinišką patirtį Baroko repertuare, nuolat dirbdamas su tokiais garsiais ansambliais kaip „Les Arts Florissants“, „Le Poème Harmonique“ (V. Dumestre), „Le Concert d’Astrée“ (E. Haïm), „Le Concert Spirituel“ (H. Niquet), „Les Talens lyriques“ (C. Rousset), dainuodamas kompozitorių J.-B. Lully, J.-Ph. Rameau, M.-A. Charpentier, A. Campra, C. Monteverdi, F. Cavalli, H. Purcell operas ir koncertinius kūrinius tokiose vietose kaip Paryžiaus „Opéra Comique“, „Opéra de Paris“, „Théâtre des Champs Elysées“, Paryžiaus ir Berlyno filharmonijos, Vienos „Theater an der Wien“, „Wiener Festwochen“, Amsterdamo „De National Opera“, Briuselio „Bozar“, Londono „Barbican“, Niujorko BAM ir „Lincoln Center“, Edinburgo, Salzburgo, Utrechto festivaliai ir t.t.… Daug projektų buvo įamžinti DVD ir CD formatais.
Nuo 2005 m. jis taip pat pradėjo išsamiai tyrinėti ir įrašinėti viduramžių kompozitoriaus Guillaume de Machaut pasaulietinę muziką, už įrašus pelnė apdovanojimus. Tai jį suvedė su Jordi Savall, Monserrat Figueras ir ansambliu „Hesperion XXI“, su kuriuo dainavo daugybę koncertų ir įrašų.
Greta Baroko operų, jis atliko vaidmenis Mozarto, Poulenco, Ravelio, Offenbacho, Britteno, Bernsteino ir kitų kompozitorių, taip pat ir šiuolaikinių autorių operose. Jis taip pat aktyviai koncertuoja ir įrašinėja su pianistais prancūzų dainos ir ir vokiečių Lieder žanruose.
Jis daug kartų kviestas vesti meistriškumo kursus apie viduramžių, Baroko ar prancūzų muziką ne tik Prancūzijoje, bet ir užsienyje (Bazelis, Santanderas, Maskva, Minskas ir t.t.) Nuo 2014 iki 2018 m. jis dėstė konservatorijoje „Pôle Supérieur 93“ (Aubervilliers), o nuo 2018 iki 2024 m. dėstė viduramžių pasaulietinės muzikos interpretaciją Sorbonos universtite Paryžiuje.
ROGER HELOU, organetto (Argentina/Prancūzija)
Roger Helou gimė 1978 m. Buenos Airėse, kur mokėsi groti fortepijonu ir vargonais. 1998 m. jis atvyko gyventi į Europą, kur Bazelio „Schola Cantorum“ studijavo Baroko ir viduramžių vargonų muziką. Studijų metu jis pradėjo savarankiškai gilintis ir į Argentinos tango tradiciją ir folklorą.
2001 m. jis įkūrė „SILENCIO Tango“ orkestrą, kuris įrašė 3 albumus ir vieną DVD. Šis ansamblis, skirtas tradiciniam Argentinos tango, koncertavo svarbiausiuose Europos miestuose. Nuo 2001 m. Roger konsultuoja įvairius tango ansamblius visoje Europoje ir yra kviečiamas dėstyti specializuotuose Argentinos muzikos seminaruose Paryžiuje, Berlyne, Malmėje, Tulūzoje ir kitur. Argentinoje jis bendradarbiavo su garsiuoju „Cuarteto Cedron“ kaip pianistas ir aranžuotojas. Neseniai jis dirbo muzikos programų sudarytoju svarbiausioje Argentinos tango radijo stotyje „La 2x4“.
Helou studijavo viduramžių muzikos teoriją Buenos Airėse ir Milane pas Pedro Memelsdorffą: per šiuos susitikimus atrado aistrą organetto – nešiojamiems viduramžių vargonėliams, instrumentui, turinčiam itin platų ekspresijos diapazoną. 2014 m. Roger atnaujino studijas Bazelio „Schola Cantorum“, kur įgijo viduramžių klavišinių instrumentų atlikimo diplomą pas Coriną Marti.
Helou nuomone XIV a. viduramžių muzika ir XX a. Argentinos muzika turi daug ką bendro: labai išvystytą ir subtilią notacijos sistemą, kuri derinama su stipria žodine (neužrašyta) tradicija. Ši sąveika ir yra Roger Helou meninių paieškų centre.

