PALESTRINOS PALIKIMAS VARGONŲ REPERTUARE
Vincent Bernhardt, vargonai (Prancūzija)
Ši programa skirta Palestrinos palikimui. Vieno iš svarbiausių Renesanso polifoninės muzikos atstovų įtaka neapsiribojo vien tik Romos mokykla (kuriai priklausė Ruggero Giovanelli, Girolamo Frescobaldi ir Michelangelo Rossi), bet paveikė daugumą vėlyvojo XVI a. ir XVII a. kompozitorių. Palestrinos amžininkai italai, be abejonės, stipriai jautė šio Romos meistro įtaką, tačiau ji akivaizdi ir toli kitapus Alpių: Ispanijoje kontrapunkto meną iki naujų aukštumų pakėlė Francisco Corrêa de Arauxo, o Amsterdame Jan Pieterszoon Sweelinck kontrapunktą pavertė vargonų mokyklos pamatu, kurios vaisiai subrendo Vokietijoje ir turėjo įtakos net Johannui Sebastianui Bachui.
Gali pasirodyti netikėta, kad solo vargonų programa skiriama Palestrinai – kompozitoriui, rašiusiam beveik vien tik vokalinę muziką ir, regis, visai nekūrusiam vargonams. Jo kūrinių kataloge vargonams priskiriami vos aštuoni ričerkarai, bet gali būti, kad jie sukurti ne jo paties, o kokio giminaičio arba mokinio. Vis dėlto vargonai iš esmės yra polifoninis instrumentas, o vėlyvojo Renesanso laikotarpiu jų raidą stipriai veikė vokalinė muzika – vargonininkai ją laikė pavyzdžiu ir stengėsi atkartoti. Todėl visiškai natūralu, kad Palestrina turėjo netiesioginę, bet labai stiprią įtaką vargonų muzikai.
Tačiau kai kurie ankstyvojo baroko laikotarpio muzikai priešinosi Palestrinos stiliui ir siūlė kitokį muzikinį kelią, Claudio Monteverdi pavadintą „seconda prattica“ (lt. antroji praktika). Tarp šio kelio propaguotojų buvo Frescobaldi ir Palestrinos mokinys Rossi – jie perėmė mokytojo kontrapunktą, tačiau sukūrė visiškai kitokį muzikinį stilių, paremtą judesiu, energijos tėkme ir disonanso paieška. Stulbinantis prancūzų kompozitoriaus Luiso Couperino kūrinys „Fantaisie Duretez“ taip pat liudija šios itališkos įtakos pėdsakus. Taigi programa atskleidžia ir šią Palestrinos palikimo pusę – ji paskatino barokinės muzikos gimimą.
PROGRAMA
Giovanni Pierluigi da Palestrina (1525-1594) (autorystė abejotina)
Ricercar primo tono iš Ricercari sopra li tuoni, s.d.
Ruggero Giovanello (1560-1625), Bernhard Schmidt transkripcija vargonams
Bella d'amor iš Canzonetten und Madrigalien mit 4 Stimmen, 1606
Girolamo Cavazzoni (c. 1525-1575)
Canzon sopra 'Il est bel et bon'
Louis Couperin (1626-1661)
Fantaisie Duretez (1650)
Giovanni Pierluigi da Palestrina (autorystė abejotina)
Ricercar terzo tono iš Ricercari sopra li tuoni, s.d.
Michelangelo Rossi (c. 1600-1656)
Toccata terza iš Toccate e Correnti d'Intavolatura d'Organo e Cembalo, 1657
Giovanni Pierluigi da Palestrina
Sicut cervus, PdPWV Mot183, vargonų tabulatūra
Girolamo Frescobaldi (1583-1643)
Capriccio sopra l'aria 'Or chè noi rimena' in partite, F 4.07
Iš Il primo libro di capricci, 1624
Jan Pieterszoon Sweelinck (1562-1621)
Fantasia cromatica, SwWV 258
Giovanni Pierluigi da Palestrina (autorystė abejotina)
Ricercar quarto tono iš Ricercari sopra li tuoni, s.d.
Francisco Corrêa de Araujo (1584-1654)
Segundo tiento de quarto tono a modo de canción
Iš Facultad organica, 1626
Girolamo Cavazzoni
Canzon sopra 'Falt d'argens'
Michelangelo Rossi
Settima Toccata iš Toccate e Correnti d'Intavolatura d'Organo e Cembalo, 1657
|
|||
ATLIKĖJAI
VINCENT BERNHARDT, vargonai (Prancūzija)
Vincent Bernhardt, savo meninėje praktikoje jungiantis atlikimo virtuoziškumą su giliu muzikologiniu tyrimu, yra visapusiškas muzikantas: tarptautiniu mastu pripažintas klavesinininkas ir vargonininkas, muzikologijos daktaras, ansamblio vadovas, pedagogas ir tyrėjas.
1987 m. gimęs Vincent Bernhardt šiuo metu yra vargonų profesorius Štutgarto Muzikos ir vaizduojamųjų menų aukštojoje mokykloje, kurioje perėmė pareigas iš Nathan Laube ir Ludger Lohmann. Jis taip pat vadovauja šios institucijos vargonų ir klavesino institutui.
Bernhardt yra kelių muzikos konkursų laureatas (tarp jų – tarptautinis Gottfriedo Silbermanno vargonų konkursas Freiburge, „Grand Prix Bach“ Lozanoje, Cavaillé-Coll konkursas Ville-d'Avray mieste, tarptautiniai klavesino konkursai Bolonijoje ir Lugane). Jis studijavo Lione („Conservatoire National Supérieur de Musique et de Danse“), Štutgarte („Hochschule für Musik“) ir Bazelyje („Schola Cantorum“). Jis turi keturis magistro laipsnius (vargonų, klavesino, basso continuo ir senųjų vargonų atlikimo) bei muzikologijos daktaro laipsnį. Studijavo pas tarptautiniu mastu pripažintus pedagogus, tarp jų: Andrea Marcon, Jesper Christensen, Yves Rechsteiner, François Espinasse, Liesbeth Schlumberger, Jan Willem Jansen, Bernhard Haas, Jörg Andreas Bötticher, Lorenzo Ghielmi, Jon Laukvik, Gérard Geay ir kt.
Debiutavo kaip klavesinininkas su Europos Sąjungos baroko orkestru, kai jam buvo vos 19 metų. Bernhardt nuolat kviečiamas koncertuoti tarptautiniuose festivaliuose ir pasirodė daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių bei Šiaurės Amerikoje. Kaip solistas jis įrašė pirmąją J. S. Bacho „Gerai temperuoto klavyro“ dalį – šis 2020 m. vasarą leidyklos „Calliope“ išleistas įrašas sulaukė vieningo tarptautinio kritikų pripažinimo ir buvo nominuotas Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams (ICMA) bei „Preis der deutschen Schallplattenkritik“.
