ANDREA BUCCARELLA

"Tokatos palikimas"

Vargonų solo rečitalis

 

2020 m. rugpjūčio 30 d., 19 val., Kretingos pranciškonų bažnyčia

 

Tokata klavišiniams instrumentams – laisvos formos, virtuoziško ir improvizacinio charakterio žanras – gimė Venecijoje XVI a. pabaigoje. Andrea Gabrieli (c.1533–1585) ir Annibale Padovano (1527–1575) buvo pirmieji tokatų kompozitoriai, bet vėlyvojo renesanso tokata pasiekė savo apogėjų tik su Claudio Merulo (1533–1604), kuris pilnai išvystė šio žanro struktūrą, išplėtojo virtuoziškumo ir meniškumo aspektus. Šis žanras paplito Nyderlandų ir Šiaurės Vokietijos žemėse daugiausiai garsaus kompozitoriaus ir mokytojo, Amsterdamo bažnyčios “Oude Kerk” vargonininko, Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621) dėka. Savo tokatose jis meistriškai sujungė venecijietišką Gabrieli ir Merulo modelį su virtuoziškais anglų virdžinalistų ornamentais. Glaudų Sweelincko ir anglų virdžinalistų ryšį patvirtina tai, kad kelios jo kompozicijos išspausdintos garsiajame rinkinyje “Fitzwilliam Virginal Book”. Įdomu atkreipti dėmesį, kad šiame rinkinyje yra tik dvi tokatos: Sweelincko ir venecijiečio Giovanni Picchi (1571/2–1643). Minėtoji Picchi tokata yra vienintelė išlikusi šio autoriaus tokata – tai žanro raidai be galo įdomus kūrinys, grynojo stiliaus pavyzdys, nutrūkstantis kontrapunktinėje vidurinėje dalyje, kur du balsai bėga vienas paskui kitą kanoninės imitacijos principu, pedalo natai vis kylant aukštyn.

Girolamo Frescobaldi (1583–1643) darbai veda į naują epochą: tokata klavišiniams instrumentams tapo madrigalų atitikmeniu seconda prattica stiliuje, kur kiekvienu formos elementu siekta išreikšti emocijas. Tokia išraiška reikalavo visiškos tempo laisvės, kaip pats Frescobaldi teigė garsiojoje įžangoje savo natų rinkiniui “Primo Libro di Toccate e Partite d’intavolatura di Cimbalo” (Roma, 1615). Ši freskobaldiška revoliucija, pilna elementų, numatančių ankstyvąjį baroką, vis dėlto nebuvo visiškai netikėta. Ji natūraliai kilo iš XVII a. pradžios Romos kultūrinio konteksto, kai architektūroje, skulptūroje, tapyboje, poezijoje ar muzikoje kiekvienos meninės išraiškos prerogatyva tapo eksperimentavimas, vaizduotės laisvė ir troškimas apstulbinti, sukelti nuostabą. Net kompozitorius Michelangelo Rossi (1601/2-1656), Romoje kūręs smuikininkas ir vargonininkas, sekė Frescobaldi stiliaus eskpresyvumo principais savo rinkinyje “Toccate e Correnti d’intavolatura d’Organo e Cimbalo”(Rome c. 1634). Jo darbai turtingi harmoniniais eksperimentais ir gausiais chromatizmais, kurie girdimi tokatos Nr. 7 pabaigoje. Vis dėlto, už Frescobaldi stiliaus tokatos paplitimą visoje Europoje, bet ypač Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, labiausiai reikia dėkoti Johannui Jacobui Frobergeriui (1616–1667), kuris mokėsi pas Frescobaldi Romoje nuo 1637 iki 1641 m. Prancūzijoje šio žanro įtaka jaučiama “Prélude non mesuré” žanro kompozicijose ir Louis'o Couperin'o (1626–1661) kūriniuose.

Grįžtant atgal į Italiją, XVII a. pradžioje tokata klavišiniams dar kartą pakeitė savo pobūdį, tapdama kompozicija, susidedančia iš keleto skirtingo charakterio kūrinių. Dažniausiai tokatos buvo pradedamos nuo improvizacinės dalies, kurią lydėdavo fugos stiliaus dalis ir užbaigdavo keletas šokių. Didžiausi šio naujojo tokatos žanro meistrai priklausė Romos ir Neapolio mokykloms, o neabejotinai žymiausi iš jų buvo  Gaetano Greco (ca. 1657–1728), Bernardo Pasquini (1637–1710) ir Alessandro Scarlatti (1660–1725).

 Andrea Buccarella

 

PROGRAMA

 

Claudio Merulo (1533–1604)  

Toccata I iš “Toccate d'intavolatura d'organo, II libro”

 

Jan Pieterszoon Sweelinck (1562–1621)

Toccata iš “Fitzwilliam Virginal Book”

 

Giovanni Picchi (1571/2–1643) 

Toccata iš “Fitzwilliam Virginal Book”

 

Girolamo Frescobaldi (1583–1643)

Toccata X iš “Toccate e partite d'intavolatura di cimbalo et organo, I libro”

 

Michelangelo Rossi (1601/2–1656)

Toccata VII iš “Toccate e correnti d'intavolatura d'organo e cembalo”

 

Johann Jakob Froberger (1616–1667)

Toccata III  iš “Libro secondo di toccate, fantasie, canzone et altre partite”

 

Gaetano Greco (ca. 1657–1728)

Toccata per cembalo

 

Bernardo Pasquini (1637–1710)

Toccata e Variazioni Capricciose

 

Alessandro Scarlatti (1660–1725)

Toccata per cembalo 

 

Daugiau apie atlikėją

Andrea Buccarella CV