LE NUOVE MUSICHE

Giulio Caccini ir jo laikų muzika

 

 

XVI a. pabaigoje, vėlyviausioje renesanso epochos fazėje, ryškėjo muzikos permainų poreikis – klausytojai darėsi nepatenkinti dėl sudėtingos muzikos balsų pynės polifonijoje, dėl ko tekstai tapo sunkiai suprantami. Publika troško paprastesnio stiliaus, kuriuo būtų galima naujai ir laisvai perteikti poeziją muzikoje. Reikėjo rimtos muzikos reformos.

 

1601 m. Florencijoje Giulio Caccini išleido rinkinį „Le Nuove Musiche“ (Naujoji muzika), kuriame pristatė naują muzikos stilių – monodiją. Ši kūrinių kolekcija pradėjo naują muzikos erą – rinkinyje poetinius tekstus perteikti skirta tik vienam dainuojančiam balsui kartu su basso continuo (instrumentiniu akompanimentu, kuriame visi polifonijos balsai suvedami į harmoninę vertikalę, akordus). Naujasis muzikos stilius netruko įsitvirtinti, padarė įtaką operos atsiradimui ir tapo tokių žanrų kaip vokiečių „lied“ (daina) pirmtaku.

 

 

Programa

 

Giulio Caccini (1551-1618) O, che felice giorno

 

Giulio Caccini. Dolcissimo sospiro

 

Stefano Landi (1587-1639) Augellin, che’l tuo amor

 

Giulio Caccini. Dovro dunque morire 

 

Girolamo Frescobaldi (1583-1643) Se l’aura spira

 

Alessandro Piccinini (1566-1638) Aria di Fiorenza   

 

Giulio Caccini. Dalla porta d’Oriente

 

Giulio Caccini. Amor, io parto

 

Giulio Caccini. Amor, ch’attendi?

 

Giulio Caccini. Vedro il mio Sol

 

Claudio Monteverdi (1567-1643) Si dolce e'l tormento


Giovanni Battista Fontana. (1571-1630) Sonata seconda

 

Giulio Caccini. Amarilli, mia bella

 

Claudio Monteverdi. Quel sguardo sdegnosetto

 

Tarquinio Merula (1595-1665) Folle e ben che si crede

 

Giulio Caccini. Torna, deh torna

 

Giulio Caccini. Odi, Euterpe

 

 

Atlikėjų sudėtis:

1 dainininkė, 1 korneto/išilginių fleitų atlikėjas, 1 teorbos atlikėjas

 

Video