LUCA GUGLIELMI

Apolono heksakordas

 

Rugpjūčio 30 d., penktadienį, 19 val.

 

Luca Guglielmi, vargonai

 

„Hexachordum Apollinis“ – tai Johanno Pachelbelio kūrinių klavišiniams instrumentams rinkinys (1699 m.), dedikuotas dviems svarbiausiems vokiečių vargonų meistrams: Dieterichui Buxtehudei (Šiaurės mokykla) ir Franzui Xaverui Richteriui (Pietų mokykla).

 

Centro mokyklos meistras Pachelbelis pelnė kolegų pripažinimą ir buvo laikomas vienu įtakingiausiu tų laikų kompozitorių, rašiusių muziką vargonams. Iš tiesų visiems šios mokyklos kūrėjams didelę įtaką darė Girolamo Frescobaldi (1583–1643), su kuriuo jie buvo vienaip ar kiti susiję. Frobergeris buvo tiesioginis Frescobaldi mokinys Romoje, Kerllas studijavo jo darbus per savo mokytoją Giacomo Carissimi, o Buxtehude mokėsi pas Franzą Tunderį, kuris buvo Frescobaldi mokinys Florencijoje.

 

Pachelbelis šiame kontekste užima išskirtinę poziciją: jis nepanašus nė į vieną iš savo kolegų, savo praktikoje mėgino apjungti visus jam žinomus ir studijuotus stilius. Turbūt tai nulėmė, kad Pachebelis neturi ryškaus asmeninio braižo, jis lankstus ir atviras pačioms skirtingiausioms įtakoms. Šis bruožas taps ypač svarbiu pirmoje XVIII a. pusėje, kai goûts réunis arba stilių maišymo idealas unikalia Europos baroko dvasia taps sprendimu daugelį metų trukusioms studijoms ir ieškojimams.

 

Programoje klausytojai gales išgirsti visą spektrą XVII a. antrosios pusės vokiečių kompozitorių kūrinių, sukurtų atlikti vargonais manualiter (t.y. vien rankomis, klavišais, nenaudojant pedalų). Ši muzika tobulai tinkama nedideliems, bet nuostabaus grožio skambesio Kretingos vargonams.

 

Toccata yra, be jokios abejonės, pati svarbiausia muzikinė forma, sugėrusi turtingą tradiciją ir įtakas. Tokatos pavadinimas kilęs iš itališko žodžio „toccare“, reiškiančio tiek liesti, tiek groti. Galima išskirti daug skirtingų tokatos tipų: įžanginė tokata, daugiadalė tokata, chromatinė tokata, skirta atlikti per liturginį Pakylėjimą – Elevatione ir t.t. 

 

Battaglia, nors mažiau griežta ir laisviau interpretuojama, taip pat gali būti laikoma labai ypatinga tokatos forma. Būtent šiame simboliniame kūrinyje vaizduojama amžinoji Gėrio ir Blogio kova. 

 

Ricercare ir Canzona – tai kūriniai, įkvėpti kontrapunkto meno, tik ričerkaras labiau meditatyvus, o kancona energingesnė. Abiem atvejais pagrindinė tema yra plėtojama remiantis visais fugos komponavimo principais – tai organiškas procesas, parodantis visas temoje glūdinčias galimybes.

 

Variacijos meną šioje programoje reprezentuoja virtuoziška Kerllo Passacaglia ir kiek melancholiškesnė Pachelbelio Ciaccona, abiejų pagrindą sudaro pastovus keturių besileidžiančių natų kartojimas (tetracordo ostinato) boso partijoje.

 

Pabaigai turime paminėti tris kompozicijas, skirtas tiek katalikų, tiek protestantų mišių ir mišparų liturgijai. Grigališkasis Magnificat giedojimas buvo būdingas abiems konfesijoms, o preliudai choralams „Warum betrübst du dich mein Herz“ ir „Nun lob, mein Seel, den Herren“ – tipiška literonų liturgijos dalis.

 

Programa

 

Johann Jacob Froberger (1616–1667)

Toccata II in d (Libro II)
Ricercar I in d (Libro IV)
Toccata VI in g da sonarsi alla Levatione (Libro II)
Capriccio II in g (Libro IV)

Johann Caspar Kerll (1627–1693)
Battaglia in C
Toccata in e Cromatica con durezze e ligature
Canzona IV in e
Passacaglia in d

Johann Pachelbel (1653–1706)
Toccata in g
Warum betrübst du dich mein Herz
Ricercare in g (orig. fis)
Ciacona in g (orig. g)

Dieterich Buxtehude (1637–1707)
Toccata in G BuxWV 164
Nun lob, mein Seel, den Herren BuxWV 215
Magnificat noni toni BuxWV 205
Canzona in C BuxWV 166

 

Daugiau apie atlikėją: http://www.lucaguglielmi.com/

Luca Guglielmi CV